Volontéa khi pou konmiunaouté scyeintifik, garantiy khi pou actiualizasyon khi pou gaan laaddan touth scyeincy-io, seid pou pwoduiry banne « kounneinsancy-io khi scyeintifik-io » appartihi khi pou méthòde-io khi pou invèstigasyon khi rigoureix-io, vérifyabe-io èh' repwodiuctibe-io. Qantapou « méthòde-io khi scyeintifik-io » èh' aktouth « valeir-io khi scyeintifik-io », yeo say meinme peinmpeinmpe lan khi pou pwodui èh' zh:outil khi pou pwodiuxyon khi pou kounneinsancy zha-ad-io èh' karactérizay-yeo pâr but ioha, khi faêry t'd pou pèrmèt pou konmpreinne èh' khi pou expliqei mounde-lan èh' fhénonmène-io khi pou mannyère khi plius eileinmeintaira khe possibe — zh'seid-pou-dihi khi pou pwodui banne kounneinsancy-io rappwochay-yeo pî plius possibe khi pou feid-io khi obsèrvabe-io. Non dogmatik, scyeince-lan seid ouvèrd-l'i ak critik-la èh' kounneinsance-io scyeintifik, kounzha khe méthòde-io, say-yeo èkh toujoud ouvèr ak révizyon an. Pî plius, scyeince-io guenllein-yeo pou but khi pou konmpreinne fhénonmène-io, èh' tirei laaddan touth prévizyon-io khi juiste-io èh' touth applicasyon-io khi fonxyonnèly-io ; réziulta-ioah say sanz preind souffry konfwonté ak réyalitéa. Kounneinsance-io say su baze khi pou anmpîl dévyloppeinman tekhnik-io zha gaan yeou fòrte impact-io su socyétéa.

Allégoria khi pou Scyeincy-lan pâr Jules Blanchard. Sitiué su parvis-lan khi pou Hôtèl khi pou vil-la khi pou Paris.
seid einseinmbe khi pou kounneinsancy-io èh' étiude-io khi pou valeir univèrsèl-la, karactérizé-io pâr yeou objèt èh' yeou méthòde fondé-io su anmpîl  obsèrvasyon-io pou objèctive-io khi vérifyabe-io èh' khi pou raizonnenman-io khi rigoureix-io.
Hyérarchia khi pou preincipale discipline scyeintifik-io daprei Auguste Comte. Pâr exzeinmpe, scyeince-io khi fhyzik étiudiay matyèra khi seid régjia pâr yeou pârkèt loy-io khi esseinsyèllenman mathénmatik-io, yeo-meinme-io régjiy-io pâr anmpîl loy-io khi logjik. Gwoupe-io khi pou discipline-io khi diffèrein zha deipan pou méthòde ioah, fòrmèl-la oubyen einmpirik, èh' khi pou pâr moyen objet ioah khi pou étiude koété konmplexitéa seid repreiseinté su dyagranme-lan pâr yeon nonmbe ta yeou tî gjeinry pî gran khi pou koété-io aktouth figiure-io.

Définisyon modifye

scyeince-lan racinmoha n'an latein scientia konneissancy seid zha khe ow hou konnein pou jéffort ow hou faêry pou appreinne ni, zhe khe ow hou keinmbei pou vrai n'an seins largjy, einseinmbe khi pou konneissances, khi pou étiyde-io khi pou yeou valeir uinivèrsèl, karactérizay pâr yeou ni objèt (donmaine) èh' yeou ni méthòde détèrminé-io, èh' fondé-io su deibanne relasyon-io khi objèctivé-io èh' vérifiaby [seins restreint][1].

N'ans yeou ni passagje khi pou Banqet, Platon disteingued dreoyte opinyon (orthos logos) khi pou scyeince oubyen khi pou konneissancy (Épisteinmé)[2]. Synonynme khi pou ’épiseinmé ann Grèk d'antan, seid selon Définisyon-io khi pou pseudo-Platon, yeou koncepsyon khi pou n'anme khe discour ha pâ ka ébranlei[3],[4],[5].

  1. Dictionnaire Le Robert, édition de 1995, p.2 051.
  2. Ménon (96c-98d)
  3. PlaRép, Livre V (477d)
  4. PlaTim (29b, 51e)
  5. harvsp Brisson 2008 p=292